Vilnia neatrodo kaip miesto upė. Jos slėnis įsirėžęs daugiau nei 60 metrų gylio, tėkmė nusileidžia net 40 m — ji srūva kaip kalnų upokšnis: greitai, srauniai, pilna akmenų. Ir tai vyksta Pavilnių regioniname parke, Vilniaus miesto ribose.

Po vandeniu — gausu žuvų rūšių. Vilnia įrašyta į tarptautinį upių, kuriose numatyta atkurti lašišų populiacijas, sąrašą. Į ją iš Baltijos jūros atplaukia lašišos ir šlakiai. Kad jiems kelias būtų atviras, Pūčkorių užtvankoje dar 2000 m. buvo įrengtas žuvų laiptatakis. Nedidelė konstrukcija — bet su labai aiškiu tikslu.

Upėje ir jos pakrantėse gyvena apie 50 rūšių paukščių — tarp jų didieji dančiasnapiai. Taip pat šmėžuoja žydras ir oranžinis blyksnis — tai tulžys, mūsų spalvingiausias paukštis, kuriam svarbiausia viena: švarus vanduo ir žuvys. Jo buvimas čia byloja, kad Vilnia gyva.

Vasarą Vilnios pakrantė yra viena vėsiausių pasivaikščiojimo vietų Vilniuje. Lajos dengia slėnį, čiurlenimas nesiliauja, ir miestas tiesiog dingsta.