Birželio 23-iosios vakarą Verkių rūmų parkas pavirto tuo, kuo turi virsti trumpiausią metų naktį – vieta, kur sutartinės, laužo dūmai ir žolelių kvapas susipina į kažką, ką sunku paaiškinti, bet lengva prisiminti.

Jau dvidešimt septintą kartą.

Šventė prasidėjo kupoliavimu ir vainikų pynimu, tęsėsi ugnies apeigomis prie Lizdeikos aukuro. Sutemus – laužas, stebulė, šokiai. O 23.30 val. visa minia su deglais nužygiavo prie Neries plukdyti vainikų. Naktį ieškota paparčio žiedo, rytą – pasitikta saulė. O tarp viso to – folkloro ansambliai, sutartinės, žolelių mugė ir žinios, kurios šventės sutemoje plito greičiau nei ryto rasa.

Paparčio žiedo oficialiai neradome. Bet gabūt rado kas nors kitas. 

Dėkojame folkloro ansambliui „Laukis“, Romuvos apeigų grupei „Kūlgrinda“, visiems ansambliams, GTC botanikams ir kiekvienam, kas atėjo – su vainiku ar be, su lauknešėliu ar tuščiomis rankomis. 

Iki 28-osios! Verkiuose.