Biologinės invazijos kartu su klimato kaita ir antropogenizacija yra vienas pagrindinių veiksnių keičiančių natūralią aplinką. Invazine rūšimi laikoma rūšis, dėl žmogaus veiklos (laivyba, prekyba dekoratyviniais organizmais, upių baseinų sujungimas ir t.t.) patekusi už gimtojo arealo ribų ir daranti ženklų neigiamą poveikį vietinėms bendrijoms, populiacijoms ar žmogui. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymą Nr. D1-433 „Dėl invazinių Lietuvoje rūšių sąrašo patvirtinimo“ į invazinių rūšių sąrašą viso yra įtrauktos 35 augalų ir gyvūnų rūšys. Viena jų, itin sparčiai plintanti Lietuvoje – ispaninis arionas (lot. Arion vulgaris), kuri įtraukta į 100 didžiausią nerimą keliančių rūšių Europoje, sąrašą.

Tai stambus, 70–150 mm ilgio, vienspalviai šviesiai arba tamsiai rudas, oranžiniai rudas ar gelsvas šliužas. Suaugusių individų kūno viršutinė pusė būna vienos spalvos, o jaunikliai kūno šonuose gali būti su tamsiomis juostomis. Padas beveik baltas arba pilkas. Ispaniniams arionams būdingas hermafroditizmas (individas kuriame vystosi ir vyriškos, ir moteriškos lytinės ląstelės). Ispaninio ariono dėtį sudaro iki 200 kiaušinėlių, kurie padedami į gleivingą apvalkalą tarp drėgnų žolių arba ant žemės po augalais. Vienas šliužas per metus gali padėti iki 500 kiaušinėlių. Pastarieji, priklausomai nuo aplinkos temperatūros, vystosi nuo 3 iki 5 savaičių. Be ispaninio ariono, Lietuvoje aptinkamos ir 6 vietinės arionų rūšys, iš kurių – didysis arionas (lot. Arion ater) įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą. Nors suaugęs ispaninis arionas nesunkiai atskiriamas nuo daugelio vietinių arionų, painiava gali kilti dėl rudojo ariono, kuris vizualiai labai panašus į invazinį šliužą. Tiksliai rūšis nustatoma tik pagal vidinę morfologiją. Visgi, gamtoje dažniausiai aptinkami tik pavieniai rudojo ariono individai. Tuo tarpu invazinės rūšies, ispaninio ariono individai, būna gausūs.

Ispaninis arionas natūraliai paplitęs Pirėnų pusiasalyje ir pietų Prancūzijoje. Rūšies plitimą už gimtojo arealo ribų lėmė žmonių veikla - suaugėliai, jaunikliai ar kiaušiniai pervežami kartu su dirvožemiu, kompostu, augalais ir jų produktais. Už savaiminio arealo ribų rūšis aptinkama didelėje dalyje žemyninės Europos, taip pat Farerų salose, Islandijoje. Invazinis šliužas dažniausiai aptinkamas šalia gyvenamųjų namų, parkuose, želdynuose, pasėlių laukuose ir įvairiose pažeistose buveinėse.

Daugelyje Europos šalių ispaninis arionas yra vienas svarbiausių kenkėjų, su kuriuo susiduria daržininkai, bei ūkininkai. Šie šliužai maitinasi įvairiomis daržovėmis (ypač kopūstų, salotų, agurkų ar cukinijų įvairiomis dalimis), daržovių sodinukais, pasėliais (kviečiais ir t.t.) dekoratyviaisiais augalais ar braškėmis. Dėl didelio ispaninio ariono gausumo, kai kuriose šalyse sunaikinama didžioji derliaus dalis. Šliužų poveikis itin stipriai pasireiškia daigams ir sėjinukams. Ispaninis arionas yra neišrankus, mitybos spektras itin platus, todėl gali sunaikinti ne tik derlių, bet ir daryti ženklų neigiamą poveikį vietiniams augalams.

Ispaninis arionas daro ženklų neigiamą poveikį ne tik augalams, bet ir vietiniams šliužams. Moksliniai tyrimai rodo, kad po invazinio šliužo invazijos, ženkliai sumažėja vietinio reto rudojo ariono (lot. Arion rufus) gausumas ar jis visai išnyksta dėl tarprūšinės hibridizacijos (kai ispaninis arionas kryžminasi su kitomis vietinėmis arionų rūšimis). Kaip taisyklė, invazinės rūšys, patekusios į naujas teritorijas neturi ar turi tik pavienius gamtinius priešus (plėšrūnai, parazitai). Tai iš dalies padeda šioms rūšims lengvai įsitvirtinti naujoje aplinkoje. Ne išimtis ir ispaninis arionas. Šiai dienai nustatyta, kad invaziniais šliužais minta kai kurios antys (pvz. didžioji antis), vabalai (žygiai, puošniažygiai, šliužagraužis maitvabalis), barsukai, šernai, ežiai, juodieji strazdai. Iš naminių paukščių, ispaninius arionus itin mėgsta patarškos.

Kaip kovoti su ispaniniu arionu?

Populiacijos gausumo kontrolė yra neišvengiama, kai šliužas pasiekia itin didelį gausumą ir daro ženklų neigiamą poveikį aplinkai. Visgi, kur kas svarbesnė yra plitimo prevencija - svarbu kontroliuoti pervežamus gyvus augalus ir substratą, taip pat tinkamai mulčiuoti dirvą, tinkamai tvarkyti kompostą (naudoti uždaras kompostines dėžes). Žaliųjų atliekų sąvartynai dažnu atveju tampa ispaninio ariono invazijos židiniu.

Invazinio šliužo naikinimui rekomenduojama naudoti registruotą neselektyvų cheminį preparatą granulių pavidalu - Ferramol limacide. Aplinkai palankesnis ir saugesnis būdas yra fizinis šliužų rinkimas ir utilizavimas ankstų rytą ar vakare, ypač po lietaus. Taip pat rekomenduojama naudoti įkasamas gaudykles su jauku (tinka alus ar gira). Tokios gaudyklės gali būti įsigyjamos sodo prekių parduotuvėse ar pasidaromos namų sąlygomis.