Priskirtos saugomos teritorijos

Atgal

Priskirtos saugomos teritorijos

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 27 straipsnio 7 dalimi, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2018 m. spalio 17 d. Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijai perdavė šių Vilniaus miesto savivaldybės draustinių priežiūrą:

Aukštagirio geomorfologinis draustinis

Aukštagirio geomorfologinis draustinis – saugoma gamtos teritorija Vilniaus miesto savivaldybėje, Antakalnio seniūnijoje, Aukštagirio mikrorajone. Driekiasi tarp Plytinės gatvės (Saulėtekis) pietuose, Baniškių sodų rytuose, Nugalėtojų ir Aukštagirio gatvių vakaruose ir šiaurėje. Patenka į Nemenčinės miškų urėdijos Liepynės girininkiją.

Įsteigtas 1996 m. gegužės 29 d., siekiant išsaugoti Medininkų moreninės aukštumos šiaurinio pakraščio fragmentą – įspūdingų parametrų elipsės formos erozinį atlikuonį. Jo matmenys: ilgis ~ 3 km, plotis ~ 1 km, santykinis aukštis – 40 m. Padengtas Aukštagirio mišku.

Koordinatės:

54°44′10″ š. pl. 25°21′58″ r. ilg. Koordinatės: 54°44′10″ š. pl. 25°21′58″ r. ilg. (ž.)

Plotas:

2,399 km²

AUKŠTAGIRIO GEOMORFOLOGINIO DRAUSTINIO INDIVIDUALI BYLA

Šeškinės šlaitų geomorfologinis draustinis

Šeškinės šlaitų geomorfologinis draustinis – saugoma gamtos teritorija Vilniaus miesto savivaldybėje, Šeškinės mikrorajone. Yra tarp Nacionalinio stadiono griuvėsių ir PC „Akropolis“ šiaurėje, Geležinio Vilko gatvės rytuose ir Ukmergės gatvės vakaruose. Saugomas Neries slėnio šlaito terasos braižas. Teritorija apaugusi mišku.

2004 m. draustinis nuniokotas PC „Akropolis“ statybų.

Koordinatės:

54°42′20″ š. pl. 25°15′48″ r. ilg. Koordinatės: 54°42′20″ š. pl. 25°15′48″ r. ilg. (ž.)

Plotas:

0,282 km²

ŠEŠKINĖS ŠLAITŲ GEOMORFOLOGINIO DRAUSTINIO INDIVIDUALI BYLA

Vokės senslėnio šlaitų geomorfologinis draustinis

Vokės senslėnio šlaitų geomorfologinis draustinis – geomorfologinis draustinis Vilniaus miesto pietvakariuose. Jo teritorija užima 214,9 ha plotą, driekiasi šiaurės–pietų kryptimi tarp Aukštųjų Panerių ir Baltosios Vokės. Saugomą teritoriją iš rytų riboja Raisteliai, iš vakarų – Baltosios Vokės miškas. Draustinį kerta Eišiškių plentas. Įsteigtas Vilniaus miesto tarybos 1996 m. gegužės 29 sprendimu Nr. 129, siekiant išsaugoti Vokės upės fliuvioglacialinio senslėnio šlaitinę juostą su ryškiomis erozinėmis formomis.

Reljefas

Vokės vaga vingiuoja buvusiu erdviu, 3–5 km pločio senslėniu, suformuotu paskutinio ledynmečio tirpsmo vandenų. Nuo Medininkų aukštumos senslėnio lygumą skiria labai raiški iš šiaurės vakarų pietryčių kryptimi nutįsusi vakarinės ekspozicijos šlaitinė juosta. Į draustinio teritoriją įeina daugiau negu 3 km ilgio, 400–800 m pločio ir 25–30 m santykinio aukščio šios juostos atkarpa. Gilios raguvos, raižančios šlaitus, daro sudėtingo ir gyvo reljefo įspūdį.

Gamtos vertybės

Senslėnio šlaitų vertybė – plačialapių miškų fragmentai, kuriuose auga seni liepynai, šimtamečiai ąžuolai. Draustinyje aptinkamas į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas gegužraibinių (Ochidaceae) šeimos daugiametis žolinis augalas kardalapis garbenis (Cephalanthera longifolia). Kadangi šios rūšies augalų populiacija nyksta, jai išsaugoti taikomos specialios apsaugos priemonės – kardalapio garbenio augimvietė paskelbta gamtos paveldo objektu. Teritorijoje peri vidutinis margasis genys, pastebėta žalioji meleta.

Koordinatės:

54°36′47″ š. pl. 25°12′28″ r. ilg. Koordinatės: 54°36′47″ š. pl. 25°12′28″ r. ilg. (ž.)

Plotas:

214,9 ha

VOKĖS SENSLĖNIO ŠLAITŲ GEOMORFOLOGINIO DRAUSTINIO INDIVIDUALI BYLA

Valakupių klonio geomorfologinis draustinis

Valakupių klonio geomorfologinis draustinis – geomorfologinis draustinis Vilniuje, Turniškėse. Jo teritorija užima 90,91 ha plotą, driekiasi pietrytinėje Turniškių dalyje, besiribodama šiaurės rytuose su Nemenčinės plentu. Įsteigtas Vilniaus miesto tarybos 1996 m. gegužės 29 sprendimu Nr. 129.

Gamtos vertybės

Draustinyje siekiama išsaugoti unikalų tarpledynmečio laikotarpio Neries slėnio fragmentą – klonį su daubomis, kalvomis, pelkutėmis. Šiame slėnyje yra 300–700 m pločio ir apie 10 km ilgio termokarstinių daubų juosta. Manoma, kad prieš paskutinį apledėjimą tai buvusi Neries vaga. Čia ištirpus ledynams susiformavo įdubos, kurias iki dabartinio reljefo formavo eroziniai procesai. Dabar tai unikalus kalvotas, pelkėtas, ežeringas, daubotas ir žvirgždingas vietovaizdis. Ryškiausia klonio atkarpa, vadinama Saltoniškių slėniu, vykdant statybas, buvo visiškai sudarkyta ir prarado savo vertę, todėl dabar saugoma tik natūralumą išlaikiusi klonio dalis Valakupių miško parko zonoje.

VALAKUPIŲ KLONIO GEOMORFOLOGINIO DRAUSTINIO INDIVIDUALI BYLA

Vokės hidrografinis draustinis

Vokės hidrografinis draustinis – saugoma gamtos teritorija Vilniaus miesto savivaldybėje, apima Vokės upelio žemupį ties Mūrine Voke, Grigiškėmis. Skirtas išsaugoti natūraliai Vokės žemupio aplinkai. Įsteigtas Vilniaus miesto tarybos 1996 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 129.

Draustinyje yra mažai transformuotos ir vaizdingos Vokės žemupio slėnio atkarpos, kur staigius upės vingius kairiajame krante juosia aukšti, iki 30 m šlaitai, o dešiniajame – plačios apatinių terasų erdvės. Vertingiausias kultūrinio kraštovaizdžio objektas yra hidrotechnikos paminklas – Vokės reguliuojanti užtvanka. Ji veikė prieškaryje, nukreipdama vandenį į kanalą, kuriuo patekdavo į Grigiškių akveduką ir tekėdavo į Grigiškių popieriaus fabriką.

Koordinatės:

54°38′49″ š. pl. 25°07′11″ r. ilg. Koordinatės: 54°38′49″ š. pl. 25°07′11″ r. ilg. (ž.)

Plotas:

1,3586 km²

VOKĖS HIDROGRAFINIO DRAUSTINIO INDIVIDUALI BYLA

Veržuvos hidrografinis draustinis

Veržuvos hidrografinis draustinis – saugoma gamtos teritorija Vilniuje, Nemenčinės miškų urėdijoje (Liepynės girininkija), Antakalnio seniūnijoje. Apima Neries intako Veržuvos upelio, ištekančio iš Bezdonių fliuvioglacialinės lygumos pelkingų duburių, slėnį. Plotas – 180 ha. Upės vaga natūrali, saugoma kaip pavyzdinis gamtinis kompleksas. Veržuvos upelis priskiriamas šaltavandenių upių klasei. Upėje gyvena reta mažoji nėgė.

Koordinatės:

54°45′24″ š. pl. 25°23′25″ r. ilg. Koordinatės: 54°45′24″ š. pl. 25°23′25″ r. ilg. (ž.)

Plotas:

0,18 km²

VERŽUVOS HIDROGRAFINIO DRAUSTINIO INDIVIDUALI BYLA

Tapelių kraštovaizdžio draustinis

Tapelių kraštovaizdžio draustinis – saugoma gamtos teritorija Vilniaus miesto savivaldybėje, Antakalnio seniūnijoje, negyvenamame plote į vakarus nuo Tapelių kaimo. Patenka į Nemenčinės miškų urėdijos Liepynės girininkiją.

Įsteigtas 1996 m. gegužės 29 d., siekiant išsaugoti Neries senslėnio lygumoje išsiskiriančios ežeringos Antavilių rinos dalį, kurioje telkšo keletas ežerų (draustinio teritorijon patenka Tapelių ir Juodžio ežerai). Draustinį dengia Antavilių miško pušynai.

TAPELIŲ KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINIO INDIVIDUALI BYLA

Cedrono aukštupio kraštovaizdžio draustinis

Cedrono aukštupio kraštovaizdžio draustinis – saugoma gamtos teritorija Vilniaus miesto savivaldybėje, Fabijoniškių seniūnijoje, tarp Baltupių ir Fabijoniškių mikrorajonų. Įsteigtas 1996 m. gegužės 29 d.

Draustinyje saugomas Baltupio (Cedrono) upelio aukštupio natūralus slėnis su šlaituose esančiomis pievomis ir pavieniais ąžuolais. Tai tarp daugiabučių kvartalų įsiterpęs svarbus žaliasis plotas su smarkiai kalvotu paviršiumi ir giliu Cedrono slėniu. Čia prasidedantis Cedronas toliau giliu slėniu teka per Verkių parką.

Koordinatės:

54°43′27″ š. pl. 25°15′47″ r. ilg. Koordinatės: 54°43′27″ š. pl. 25°15′47″ r. ilg. (ž.)

Plotas:

0,29 km²

CEDRONO AUKŠTUPIO KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINIO INDIVIDUALI BYLA

Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinis

Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinis – saugoma gamtos teritorija Vilniaus miesto savivaldybėje, Panerių, Naujininkų ir Vilkpėdės seniūnijose, Panerių miške. Tai vienas didžiausių Vilniaus draustinių, besirangantis kairiojoje Neries slėnio pusėje, tarp Žemųjų Panerių šiaurėje, Aukštųjų Panerių pietvakariuose, Užusienio pietuose, Kirtimų rytuose. Šiaurinis draustinio galas pasiekia Gariūnus.

Įsteigtas 1996 m. gegužės 29 d., siekiant išsaugoti Neries paslėnio zonoje esantį erozinį kalvyną. Taip pat saugomos gausios retųjų augalų – tamsialapio skiautalūpio, žaliosios plateivės, dirvinio česnako – augavietės, inžinerinis-gamtinis paminklas – Panerių tunelis bei senojo Vilniaus–Kauno kelio atkarpa (su paminklu – kalno teritorija su Šv. Jėzaus Nukryžiuotojo koplyčia, kur 1831 m. gegužės 31 d. vyko mūšis tarp Lietuvos sukilėlių ir rusų kariuomenės dėl Vilniaus). Saugomoje teritorijoje susidaręs stipriai kalvotas erozinis paviršius, retų augalų augavietės, senosios gyvenvietės. Žemesniuose kalvyno paviršiuose auga lapuočių miškai, eglynai, o kylant viršun į Aukštuosius Panerius – šilai. Ties Gariūnais yra geologinis gamtos paminklas – Gariūnų sufozinis cirkas.

Kultūros objektų sąrašas:

  • Panerių piliakalnis (kodas 33086)
  • Panerių piliakalnis II (kodas 33087)
  • Panerių žudynių vieta ir kapai II (kodas 32414)
  • Gariūnų piliakalnis (kodas 38301)
  • Panerių geležinkelio turinelis (kodas 22798)
  • Panerių mūšio vieta (kodas 31182)
  • Senojo Vilniaus-Kauno kelio atkarpa (kodas 31873)
  • Panerių kapinių koplyčia (kodas 1793)

 

Koordinatės:

54°38′28″ š. pl. 25°14′15″ r. ilg. Koordinatės: 54°38′28″ š. pl. 25°14′15″ r. ilg. (ž.)

Plotas:

7,9 km²