Naujienos

Naujienos

Įspūdingas Neries šlaitas ties Verkiais – buveinė

2021-05-21

Daugelis vilniečių bei miesto svečių Verkių regioninį parką puikiai pažįsta kaip miesto pakraštyje esančią teritoriją, kurioje galima pamatyti ne tik atsiveriančias panoramas, bet ir pasigrožėti kultūrinėmis vertybėmis. Visgi turbūt retas parko lankytojas žino, kokie gyvūnai, augalai ir grybai saugomi šioje vietovėje. Verkių regioniniame parke, šalia vienos iš labiausiai lankytojų pamėgtų vietų – Verkių rūmų – slypi vertinga buveinė, skirta išsaugoti visoje Europoje nykstančius organizmus. Įspūdingas Neries šlaitas ties Verkiais – buveinė, kuri įtraukta į Europos Buveinių apsaugai svarbių teritorijų sąrašą (BAST). Šioje biologinei įvairovei svarbioje teritorijoje siekiama išsaugoti europinį plačiaausį šikšnosparnį (Barbastella barbastellus) bei niūriaspalvį auksavabalį (Osmoderma barnabita), taip pat, žinoma, ir pačią buveinę – griovų ir šlaitų miškus.
„Pastaruosius keliolika metų buvo atliekami tyrimai, siekiant išsiaiškinti, ar niūriaspalvio auksavabalio populiacija teritorijoje vis dar gyvybinga. Deja, rezultatai nėra džiuginantys – per visą tyrimų laikotarpį nebuvo rastas nė vienas niūriaspalvio auksavabalio individas. Tai rodo, jog vabalo populiacijos gausumas yra itin mažas arba vabalas šioje teritorijoje išnyko. Apie kadaise gyvenusius niūriaspalvius auksavabalius žinome tik iš istorinių duomenų“, – sako Verkių regioninio parko vyr. specialistas, ekologas Rokas Butkus.
Pasak projekto LIFE OSMODERMA vadovės, Lietuvos gamtos fondo aplinkosaugos specialistės Dalios Bastytės-Cseh, pirmiausia buvo įvertinta saugomos teritorijos būklė – tai, ar pašalinti saugomos rūšies išnykimą sukėlę veiksniai. Nemažai senuose lapuočiuose gyvenančių retų rūšių mėgsta, kai jų gyvenamas medis nėra pavėsyje. Prieš kelis metus Neries šlaite ties Verkiais pašalinta dalis senuosius medžius gožusio jaunuolyno.
„Viena didesnių bėdų Neries upės šlaite – senųjų medžių stabilumas. Stiprinant senuosius medžius, 2020 m. žiemą atlikti arboristiniai jų lajų tvarkymo darbai. Šiuo metu Neries šlaite ties Verkiais auga apie 40 ąžuolų ir liepų, kuriuose, manoma, galėtų įsikurti niūriaspalvis auksavabalis. 2019-aisiais parengėme ir su atsakingomis institucijomis suderinome „Niūriaspalvio auksavabalio veisimo programą“. Joje numatėme niūriaspalvio auksavabalio nelaisvėje auginamos populiacijos (ex situ) sukūrimą Lietuvos zoologijos sode, kuri bus naudojama rūšies populiacijų atkūrimui istorinėse buveinėse. Lietuvos zoologijos sodo darbuotojams kantriai ir atidžiai dirbant, niūriaspalviai auksavabaliai sėkmingai veisiami ir auginami zoologijos sode specialiai tam įrengtoje laboratorijoje. Pirmieji 160 lervinės stadijos niūriaspalvių auksavabalių į Verkių regioninį parką paleisti 2020 m. vasarą. Atkuriant bestuburių populiaciją, ypač tokių kaip niūriaspalviai auksavabaliai, kurių vystymosi ciklas trunka tris metus, išleisti gyvūnus reikia bent keletą metų iš eilės. Todėl planuojame šiais metais gegužės 21 d. į pusiau natūralias buveines perkelti dar 281 lervinės stadijos niūriaspalvį auksvabalį ir 80 jų kokonų“, – pasakoja D. Bastytė-Cseh.
Tuo tarpu Lietuvos zoologijos sodo vyresnioji entomologė Kristina Guzaitienė džiaugėsi unikalia patirtimi ir pasakojo, kad pradžioje reikėjo išsiaiškinti, kokių ypatingų auginimo sąlygų reikia vabalams veisiant nelaisvėje: „Konsultavomės su švedų, norvegų, estų, latvių, vokiečių, italų bei baltarusių mokslininkais. Atrodo, informacijos gavome daug ir įvairios, tačiau mums labiausiai rūpėjo auginimas nelaisvėje, ir, pasirodo, kad niekur negalime nuvažiuoti bei realiai pamatyti niūriaspalvio auksavabalio veisimo laboratorinėmis sąlygomis.“
Niūriaspalvis auksavabalis yra gana paslaptingas vabalas, tad sukurti tinkamas sąlygas poravimuisi bei veisimui buvo nelengva užduotis. Entomologė K. Guzaitienė pasakojo, kad vabalai laboratorijoje buvo maitinami įvairiais pjaustytais vaisiais – labiausiai mėgo bananus ir apelsinus. Daugiau sužinoti apie niūriaspalvio auksavabalio veisimą Lietuvos zoologijos sode galite leidinyje „Lietuvos zoologijos sodo veikla 2019 metai“.
Prižiūrimi niūriaspalvio auksavabalio individai sėkmingai susiporavo, patelės padėjo kiaušinius, o iš jų išsiritusios lervos sėkmingai peržiemojo. Paaugusios lervos šiemet bus perkeltos į naujus namus – dirbtines dreves-inkilus.
„Šių pusiau natūralių buveinių tikslas yra sukurti kuo panašesnes į natūralios medžio drevės sąlygas, tačiau jos turi būti lengviau pasiekiamos ir pritaikomos zoologijos sode užaugintų lervų paleidimui. Verkių regioniniame parke pastatyti inkilai buvo užpildyti lapuočių medžių pjuvenomis, ąžuolo lapais bei trūnėsiais iš išvirtusių medžių. Ant inkilo stogo yra išgręžti grioveliai lietaus vandens patekimui į vidų. Tikimės, jog perkeltos šio reto vabalo lervos toliau vystysis inkiluose, o po kelerių metų išskris į gretimas teritorijas, kur jų lauks ir natūralios medžių senolių drevės“, – sako D. Bastytė-Cseh.
Verkų regionio parko ekologas R. Butkus taip pat pastebėjo, jog, kadangi Neries šlaito teritorija yra saugoma įstatymiškai, o joje esančios buveinės yra tinkamos šiai rūšiai, logiška manyti, jog pritaikius tam tikras aplinkosaugines priemones būtų galima atkurti niūriaspalvio auksavabalio populiaciją: „Tokios priemonės jau yra taikomos labiau išsivysčiusiose šalyse, o rezultatai yra akivaizdūs – atkuriamos išnykusios populiacijos, tokiu būdu prisidedant prie rūšies nykimo stabdymo visame paplitimo areale.“
Svarbu prisiminti, jog niūriaspalvis auksavabalis – skėtinė rūšis. Išsaugojus jo buveines, bus išsaugotos ir buveinės dešimtims kitų retų organizmų. Medžiai senoliai yra tarsi mažos atskiros ekosistemos, kuriose sugyvena daugybe skirtingų rūšių. Tinkama tokių medžių priežiūra gali išsaugoti ne tik medžius, bet kartu ir daugybę retų rūšių, kurių kartais net nepastebime.
Daugiau informacijos apie visas projekto veiklas galite rasti projekto „Ekologinio tinklo nuo brandžių medžių priklausomiems organizmams sukūrimas“ tinklalapyje https://www.osmoderma.lt/.