background

Sapieginės pažintinis takas

Sapieginės pažintinis takas

Sapieginės pažintinis takas

Sapieginės pažintinis poilsio takas

Sveiki atvykę į Pavilnių regioninio parko Sapieginės pažintinį poilsio taką! Keliaudami juo susipažinsite su Sapieginės ir Šveicarijos erozinių raguvynų kraštovaizdžiu, atsikvėpsite trumpo poilsio aikštelėse, pasigrožėsite gamtos reginiais ir pasimėgausite jos teikiama ramybe. 5,25 km ilgio takų trasa driekiasi Antakalnio miško parkų masyvais. Statesnėse tako vietose įrengti laiptai. Lygesnėmis atkarpomis smagu pakeliauti dviračiais. Linkime malonių įspūdžių ir ramaus poilsio gamtoje!



                    

į viršų

Šikšnosparnių žiemavietės

Šikšnosparniai – tai vieninteliai žinduoliai, kurie gali skraidyti. Jie nesugeba vaikščioti ar stovėti, nes kojos ir pėdos yra per silpnos. Lietuvoje gyvenantys šikšnosparniai minta vabzdžiais, todėl sunaikina daug žemės ūkio ir miško kenkėjų. Pastaruoju metu visoje Europoje stebimas šikšnosparnių nykimas, kaip manoma, dėl kertamų miškų, natūralių pievų naikinimo, šlapžemių sausinimo, pesticidų naudojimo, apleistų pastatų rekonstrukcijos, įmygio trikdymo bei tyčinio jų naikinimo ir žalojimo. Dalis Lietuvoje gyvenančių šikšnosparnių žiemoti migruoja į šiltesnius kraštus, pavyzdžiui, rudieji nakvišos (Nyctalus noctula) nuskrenda net 1600 km atstumą. Kiti lieka Lietuvoje ir įsikuria tuneliuose, rūsiuose, bunkeriuose – kur yra teigiama temperatūra, atitinkamas drėgnumas, nėra skersvėjo. Žiemojančio gyvūno visi gyvybiniai procesai sulėtėja, nukrinta temperatūra, tuomet jo negalima liesti, kadangi sušildžius šikšnosparnį jis nubunda ir naudoja negausias riebalų atsargas. Pavilnių regioninio parko Šilo g. bunkeriuose žiemoja 7 rūšys šikšnosparnių, iš jų viena – europinis plačiaausis (Barbastella barbastellus) – gana gausiai. Šie šikšnosparniai yra įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą, įtraukti į Europos Sąjungos Buveinių direktyvos saugomų rūšių sąrašą. Siekiant juos išsaugoti, užtikrinti jų žiemojimo sąlygas, yra steigiamos specialios teritorijos. Todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Šilo g. bunkeriai yra paskelbti Europos saugomų teritorijų ekologinio tinklo – NATURA 2000 dalimi.

į viršų

Gynybiniai įtvirtinimai

Pavilnių regioniniame parke, kaip ir aplink visą Vilnių, yra nemažai gynybinių įrenginių liekanų. Vienų būta įrengtų virš žemės, kitų – po kalnais, net kelių aukštų, yra ir ilgų tunelių. Šie gynybiniai įrenginiai – tai tipiškas karo, tiksliau – ruošimosi karui, reliktas. Lenkijai okupavus Vilnių ir bijantis Rytų kaimyno, buvo planuota Vilnių paversti modernia tvirtove. Pagrindinius įtvirtinimus su ugnies lizdais buvo numatyta išdėstyti miestą supančių kalvų pašlaitėse. Netikėtas Vokietijos smūgis – priešas puolė iš vakarų ir pietų – niekais pavertė visą šį brangiai kainavusį lenkų puoselėtą miesto gynimo planą. Iš Vilniaus fortų nebuvo paleistas nė vienas šūvis. Per karą ir vėliau bunkeriai buvo naudojami kaip slėptuvės ar sandėliai. Pačius įdomiausius Antakalnio požemius sudaro penki bunkeriai su dešimčia įeigų. Vienas jų – dviaukštis. Jie buvo pastatyti „nuleidžiant kalną”: statiniai užpilti Sapieginės erozinio atragio žemėmis. Požemius juosia labai siauri tuneliai, naudoti kaip ventiliacijos angos, kaip karinės amunicijos stebėjimo bei karių apsilenkimo vietos. Netoli požemių likęs akmenimis grįstas kelias – grindinys, būta ir siaurojo geležinkelio bėgių. Šiuo metu gynybiniuose įtvirtinimuose karaliauja šikšnosparniai. Tai viena didžiausių šių skraidančių žvėrelių žiemaviečių pietryčių Lietuvoje.

į viršų

Sapieginės erozinis atragis

Pavilnių regioninio parko kraštovaizdžio vaizdingumą lemia žemės paviršius – reljefas, pasižymintis įspūdinga įvairove ir dideliais santykinių aukščių skirtumais. Vienos sudėtingiausių reljefo formų yra maždaug prieš 13 tūkstančių metų ledyno suformuoti eroziniai atragiai. Tai ilgos, vingiuotos, stačiašlaitės buvusio žemės paviršiaus liekanos, esančios tarp gilių raguvų, slėnių, kuriuos išgraužė senovėje tekėję vandens srautai. Sapieginės erozinis atragis – natūraliausias ir aukščiausias iš keturių atragių, esančių Pavilnių regioniniame parke. Jis tęsiasi daugiau nei vieną kilometrą greta Šilo gatvės. Atragio aukštis – 53 m, o virš jūros lygio jis iškyla net 203 metrus. Sapieginės atragio viduje dunkso tarpukariu Vilniuje kurtos gynybinių įrenginių sistemos liekanos – požeminiai bunkeriai, naudoti kaip slėptuvės ar karo amunicijos sandėliai. Šiuo metu Antakalnio požemiai tapę šikšnosparnių karalija.

į viršų

Sapieginė

Sapieginės pažintinis poilsio takas, kuriame dabar esame, vingiuoja miškinga vietove, besijungiančia su kadaise buvusiu didžiausiu ir, ko gero, seniausiu Vilniuje Sapieginės parku. Aplinkinės žemės su kalvomis, raguvomis, šlaitais ir slėniais, kaip ir pagoniškos šventyklos vietoje XVII a. pastatyti kunigaikščių rūmai, priklausė garsiai Lietuvos didikų giminei – Sapiegoms. Iš čia – ir vietovės pavadinimas. Net dabartinės Šilo ir Žolyno gatvės, nutiestos gilių ir plačių raguvų dugnuose, kadaise vadintos Sapiegų grioviais. Kalvotos vietos buvo naudojamos vandeniui kaupti: iki šių dienų išlikęs Sapiegų laikų vandens rinkimo sistemos statinys. Seniau Sapieginėje būta tradicijos, kad per Petrines, birželio 29-ąją, kasmet bemaž visas Vilnius susirinkdavo į šias kalvas bei miškelius ir iki vėlyvos nakties švęsdavo atlaidus.

į viršų

Sapieginės pažintinis poilsio takas

Sveiki atvykę į Pavilnių regioninio parko Sapieginės pažintinį poilsiotaką! Keliaudami juo susipažinsite su Sapieginės ir Šveicarijos eroziniųraguvynų kraštovaizdžiu, atsikvėpsite trumpo poilsio aikštelėse, pasigrožėsitegamtos reginiais ir pasimėgausite jos teikiama ramybe. 5,25 km ilgio takų trasadriekiasi Antakalnio miško parkų masyvais. Statesnėse tako vietose įrengti laiptai.Lygesnėmis atkarpomis smagu pakeliauti dviračiais. Linkime malonių įspūdžių irramaus poilsio gamtoje!

į viršų

Sapieginės pažintinis poilsio takas

Sveiki atvykę į Pavilnių regioninio parko Sapieginės pažintinį poilsio taką! Keliaudami juo susipažinsite su Sapieginės ir Šveicarijos erozinių raguvynų kraštovaizdžiu, atsikvėpsite trumpo poilsio aikštelėse, pasigrožėsite gamtos reginiais ir pasimėgausite jos teikiama ramybe. 5,25 km ilgio takų trasa driekiasi Antakalnio miško parkų masyvais. Statesnėse tako vietose įrengti laiptai. Lygesnėmis atkarpomis smagu pakeliauti dviračiais. Linkime malonių įspūdžių ir ramaus poilsio gamtoje!

į viršų

Šveicarijos erozinis atragis

Pavilnių regioninio parko žemės paviršius labai išraiškingas. Čia dideli santykiniai aukščių skirtumai, gausu kalvų, raguvų, griovų, slėnių. Esame prie vienos sudėtingiausių reljefo formų – maždaug prieš 13 tūkstančių metų susiformavusio erozinio atragio. Tai Šveicarijos erozinis atragis – ilga, vingiuota buvusio žemės paviršiaus liekana, esanti tarp gilių raguvų, slėnių, kuriuos išgraužė senovėje tekėję ledyno tirpsmo vandenys. Jis driekiasi palei Žolyno gatvę, pamažu žemėdamas Antakalnio gatvės link. Aukščiausia atragio vieta yra ties Vilniaus kraujo centru – 53 m, absoliutus aukštis virš jūros lygio siekia 185 metrus. Atragio nugara galima nukeliauti beveik kilometrą, jo pietiniame šlaite dunkso gynybinių įrenginių – tarpukario Vilniuje kurtos gynybos sistemos – liekanos. Vilniaus Šveicarija garsėja kaip slidininkų mėgstama vieta.

į viršų

Gynybiniai įtvirtinimai

Pavilnių regioniniame parke, kaip ir aplink visą Vilnių, yra išlikusių gynybinių įrenginių liekanų. Vienų būta įrengtų virš žemės, kitų – po kalnais, net kelių aukštų, yra ir ilgų tunelių. Šie gynybiniai įrenginiai – tai tipiškas karo, tiksliau – ruošimosi karui, reliktas. Lenkijai okupavus Vilnių ir bijantis Rytų kaimyno, buvo planuota Vilnių paversti modernia tvirtove. Pagrindinius įtvirtinimus su ugnies lizdais buvo numatyta išdėstyti miestą supančių kalvų pašlaitėse. Netikėtas Vokietijos smūgis – priešas puolė iš vakarų ir pietų – niekais pavertė visą šį brangiai kainavusį lenkų puoselėtą miesto gynimo planą. Iš Vilniaus fortų nebuvo paleistas nė vienas šūvis. Per karą ir vėliau bunkeriai buvo naudojami kaip slėptuvės ar sandėliai.

į viršų

Sapieginės pažintinis poilsio takas

Sveiki atvykę į Pavilnių regioninio parko Sapieginės pažintinį poilsio taką! Keliaudami juo susipažinsite su Sapieginės ir Šveicarijos erozinių raguvynų kraštovaizdžiu, atsikvėpsite trumpo poilsio aikštelėse, pasigrožėsite gamtos reginiais ir pasimėgausite jos teikiama ramybe. 5,25 km ilgio takų trasa driekiasi Antakalnio miško parkų masyvais. Statesnėse tako vietose įrengti laiptai. Lygesnėmis atkarpomis smagu pakeliauti dviračiais. Linkime malonių įspūdžių ir ramaus poilsio gamtoje!

į viršų

Sapieginės pažintinis poilsio takas

Sveiki atvykę į Pavilnių regioninio parko Sapieginės pažintinį poilsio taką! Keliaudami juo susipažinsite su Sapieginės ir Šveicarijos erozinių raguvynų kraštovaizdžiu, atsikvėpsite trumpo poilsio aikštelėse, pasigrožėsite gamtos reginiais ir pasimėgausite jos teikiama ramybe. 5,25 km ilgio takų trasa driekiasi Antakalnio miško parkų masyvais. Statesnėse tako vietose įrengti laiptai. Lygesnėmis atkarpomis smagu pakeliauti dviračiais. Linkime malonių įspūdžių ir ramaus poilsio gamtoje!

į viršų

Tradicinės sodybos ir kraštovaizdis

Pavilnių regioniniame parke, supamame sostinės mūrų, dar galima pajusti natūralios gamtos, žmogaus ir kultūrinio kraštovaizdžio darną. Keliaujant kalvotu reljefu, atsiveria vaizdingų apylinkių panorama: nuo aukštų atragių ir raguvų matyti tolumoje boluojantys Vilniaus bokštai ir mūrai, ant miškais apaugusių kalvų, raguvų dugnuose nuošaly rymo pavienės tradicinės sodybos. Jos gražiai dera prie aplinkos, tarsi su ja susilieja. Todėl kartais nustembi miesto apsuptyje pamatęs kuklius kaimo trobesius dvišlaičiais stogais, su langinėmis, pagražintomis liaudies meno puošmenimis. Dar ir šiandien šių sodybų gyventojai puoselėja kaimišką gyvenimo būdą – laiko daržus, gano gyvulius, šienauja, iš šulinių semia vandenį. Tad keliautoją maloniai nustebins ramiai iš kamino kylantys dūmai ar pakelėje sutiktų ganomų ožkų banda...

į viršų

Pavilnių kalvynai

skirtumais ir daugybe reljefo formų. Aukščiausias regioninio parko taškas siekia 219 metrų virš jūros lygio. Tik čia taip gausu ledyno suformuotų erozinių kalvynų, atragių, raguvų, gūbrių, daubų, griovų, slėnių, cirkų, ozų... Pavilnių regioniniame parke ant aukštų kalvų yra daug puikių regyklų. Nuo jų galima grožėtis erozinių kalvynų ir sostinės vaizdais, stebėti miesto ir gamtos sandūrą. Išskirtinė sostinės ir Ribiškių kalvų panorama atsiveria nuo Liepkalnio ir Gurių regyklų, Iškartų kalvynų, Šveicarijos erozinio atragio panorama – nuo Rokantiškių regyklos, Vilnios slėnio – nuo Pūčkorių atodangos. Grožėkimės ir saugokime nepakartojamą mūsų žemės paviršių!

į viršų

Miškas

Miškas – svarbiausia augalų ir gyvūnų buveinė, nepakeičiama žmonių poilsio vieta, kraštovaizdžio puošmena. Miškas valo ir grynina orą, saugo vandenų švarą, dirvožemį nuo erozijos, reguliuoja klimatą ir upių vandens lygį, yra laukinių augalų ir gyvūnų prieglobstis. Didelė miško materialinė nauda: pagrindinis miško produktas yra mediena, bet svarbūs ir mažieji miško turtai – grybai, laukiniai vaisiai ir uogos, vaistiniai augalai. Į mišką einame pailsėti nuo kasdienių rūpesčių, pasigrožėti gamtos didybe. Žmonės uogaudami, grybaudami ar riešutaudami pamiršta visus rūpesčius, aktyviai judėdami gryname ore stiprina sveikatą, atgauna jėgas. Pasiklausykite raminamo miško ošimo!

į viršų

Saugokime mišką!

Miškas ir lietuviai neatsiejami. Liaudies išmintis byloja, kad prasmingai nugyventi gyvenimą norintis žmogus turi pasodinti bent vieną medį. Miškas yra daug daugiau nei mediena, grybai, uogos... Tai žalieji planetos plaučiai, ištisa ekologinė sistema, kraštovaizdžio dalis, puiki žmonių poilsio vieta. Iškirtus mišką – viso to nebelieka. Nuo senų senovės galioja nerašyta taisyklė: iškirtai – atsodink.
Didžiausia miškų nelaimė – ugnis. Ten, kur ji pereina, ilgam nutrūksta gyvybės gija. Nedeginkime žolės miškuose ir prie jų! Nuo degančios žolės užsidega miškas. Nenustatytose vietose nekurkime laužų. Spygliuočių miškuose per sausrą nepatartina rūkyti. Nešiukšlinkime miško – tai nekultūringa. Šiukšlės ilgam palieka pėdsakų. Štai popierius sudūla per daugiau kaip dvejus metus, skardinės – per 90 metų, polietilenas – per 200 metų, stiklas – per 1000 metų. Neniokokime, neterškime miško!
Kad miške nepaklystumėte, žinokite, kad:
– miško kvartalų mažesni numeriai būna šiaurės vakaruose, todėl einant į rytus ar pietus, kvartalų numeriai didės, o einant į šiaurę ar vakarus – mažės;
– medžiai, kelmai, akmenys šiaurės pusėje labiau apsamanoję, o medžių, ypač beržų, žievė storesnė, tamsesnė;
– pietinėje kelmų pusėje metinės rievės platesnės;
– skruzdėlynai būna artimiausio medžio ar krūmo pietų pusėje, jų pietinė pusė nuožulnesnė;
– laikrodžio valandų rodyklę nukreipus į saulę, kampo tarp valandų rodyklės ir 12 valandos pusė rodys pietų kryptį.

į viršų

Miško ekosistema

Miškas yra sudėtingas gyvas organizmas. Miške medžiai gyvuoja tarsi bendruomenė – jie veikia vienas kitą ir aplinką: dirvožemį, drėgmės dydį, klimatą, apšvietimą. Be medžių miške auga krūmai, krūmokšniai, savitos žolės, samanos ir kerpės. Ant medžių kamienų, miško paklotėje auga grybai. Dirvožemyje gausu mikroorganizmų. Miške gyvena daugelis gyvūnų. Visus juos sieja darni miško ekologinė sistema.
Yra įvairių miškų. Pagal amžių medynai skirstomi į vienamžius ir įvairiaamžius, jaunuolynų, pusamžių, pribręstančių, brandžių ir perbrendusių miškų brandumo grupes. Pagal paskirtį ir ūkininkavimo režimą skiriamos 4 miškų grupės: rezervatiniai, ekosistemų apsaugos ir rekreaciniai, apsauginiai ir ūkiniai miškai. Pagal augavietes (dirvožemio drėgmę bei derlingumą ir indikatorines augalų rūšis) skiriami brukniašilio, mėlyngirio, žaliagirio, paraisčio ir raisto miško tipai. Dar kitaip nusakomos europinės svarbos miško buveinės – vakarų taiga, plačialapių medžių ir mišrieji miškai, žolių turtingi eglynai, pelkėti lapuočių miškai, skroblynai, paupių guobynai, aliuviniai miškai ir kiti.

į viršų

Sapieginės pažintinis poilsio takas

Sveiki atvykę į Pavilnių regioninio parko Sapieginės pažintinį poilsio taką! Keliaudami juo susipažinsite su Sapieginės ir Šveicarijos erozinių raguvynų kraštovaizdžiu, atsikvėpsite trumpo poilsio aikštelėse, pasigrožėsite gamtos reginiais ir pasimėgausite jos teikiama ramybe. 5,25 km ilgio takų trasa driekiasi Antakalnio miško parkų masyvais. Statesnėse tako vietose įrengti laiptai. Lygesnėmis atkarpomis smagu pakeliauti dviračiais. Linkime malonių įspūdžių ir ramaus poilsio gamtoje!

į viršų

Pavilnių regioninis parkas

Mažiausiame šalyje (2150 ha) Pavilnių regioniniame parke, įsteigtame 1992 metais, saugomas išskirtinio grožio ledynų išraižytas žemės paviršius, šiandien dengiamas miškingo apdaro, ir srauniosios Vilnios slėnis su turtingu senoviniu kultūros paveldu. Tačiau ši teritorija saugoma jau nuo 1984 metų, tik tuomet ji buvo vadinama Valstybiniu Pavilnių gamtos parku. Visais metų laikais čia galima grožėtis įspūdinga kalvynų ir raguvynų, Vilniaus panorama, žiemą smagu nuo kalvų leistis slidėmis. Lankytojai kviečiami keliauti Pūčkorių pažintiniu taku, užkopti ant Pūčkorių piliakalnio, apžiūrėti patrankų liejyklos liekanas, palivarką, vandens malūną. Įdomu važiuoti Tuputiškių serpantinu, primenančiu kalnų kelią. Ramią oazę lankytojai ras buvusiame Markučių dvare su senu parku. Jame dabar įsikūręs Literatūrinis Aleksandro Puškino muziejus. Kviečiame aplankyti, keliauti, pažinti Pavilnių regioninį parką!

į viršų

Iškartų kraštovaizdžio draustinis

Vietovėse, kurių ypatingas gamtinis ar kultūrinis kraštovaizdis, steigiami kraštovaizdžio draustiniai. Juose saugomi gamtos ir kultūros paveldo teritoriniai kompleksai, užtikrinama kraštovaizdžio ir biologinė įvairovė, palaikoma ekologinė pusiausvyra, sudaromos sąlygos moksliniams tyrimams, propaguojamas pažintinis turizmas.
Iškartų kraštovaizdžio draustinio paskirtis – išsaugoti didžiąsias erozines vėduokles. Jos pasižymi ypač raiškiu reljefu, raguvų dugnuose išsidėsčiusių tradicinių žemės naudmenų ir sodybų mozaika, miškingomis atragių juostomis. Iškartų erozinis kalvynas radosi maždaug prieš 13 tūkstančių metų. Jo plotas yra 118 ha. Draustinyje draudžiama žaloti ir keisti reljefą, kasinėti, sausinti žemę, keisti vandens telkinių hidrologinį režimą, tręšti ir kultūrinti natūralias pievas bei ganyklas.

į viršų

Griovos ir raguvos

Vilniaus puošmena – eroziniai kalvynai, raižyte išraižyti žaliuojančių senovinių griovų, raguvų. Šios – tai vandens išgraužti kloniai, giliai įsirėžę į pagrindinius šlaitus, tankiai juos suskaidę, vietomis sudarantys painius labirintus. Tirpstant ledynui, susitvenkę šiltesni vandenys galingais srautais veržėsi iki gelmių įšalusia dabartinio Vilniaus teritorija, tirpino gruntą, šliaužiantis purvas sparčiai gilino atsiradusias griovas. Taikliai yra pasakęs profesorius Česlovas Kudaba: „Čia žemės paviršiaus skulptorius darbavosi ne lipdydamas, o skaptuodamas...” Net dabartinės Šilo ir Žolyno gatvės, kadaise vadintos Sapiegų grioviais, yra nutiestos gilių ir plačių raguvų dugnuose.

į viršų

Sapieginės pažintinis poilsio takas

Sveiki atvykę į Pavilnių regioninio parko Sapieginės pažintinį poilsio taką! Keliaudami juo susipažinsite su Sapieginės ir Šveicarijos erozinių raguvynų kraštovaizdžiu, atsikvėpsite trumpo poilsio aikštelėse, pasigrožėsite gamtos reginiais ir pasimėgausite jos teikiama ramybe. 5,25 km ilgio takų trasa driekiasi Antakalnio miško parkų masyvais. Statesnėse tako vietose įrengti laiptai. Lygesnėmis atkarpomis smagu pakeliauti dviračiais. Linkime malonių įspūdžių ir ramaus poilsio gamtoje!

į viršų