background

Riešės upės slėnis

Riešės upė slėnis atitinka gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų (toliau – BAST) atrankos kriterijus. Teritorija išskirta net 3 ES Buveinių direktyvos II priedo rūšims: Ovaliajai geldutei svarbi teritorija yra Riešės upė, pleištinei skėtei – Riešės upė ir jos apylinkės, mažajai suktenei – upės pakrantės bei šlapias miškas. Ši Europinės svarbos buveinė apima dalį Riešės hidrografinio (126 ha ploto) ir Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio (326 ha ploto) draustinių.
BAST ribose sutinkama pievinė varlė (Rana temporaria), smailiasnukė varlė (Rana arvalis), pilkoji rupūžė (Bufo bufo), gyvavedis driežas (Lacerta vivipara). Šios visos rūšys yra įprastos ir gausios tiek Lietuvoje, tiek ir čia.


Riešės upėje gyvena 70 rūšių vandens gyvūnų (hidrobiontų), pvz. moliuskai, vėžiagyviai, įvairios kirmėlės, dėlės, apsiuvos, žirgeliai, blakės ir pan. Rasta Ophiogomphus cecilia Fourcroy žirgelio lervų, ši rūšis įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą.

Gulbinų ežerų pakrantės brandžiuose miškuose gyvena Paukščių direktyvos (PD) saugomi paukščiai: juodoji meleta (Dryocopus martius), jerubė (Bonasa bonasia), taip pat žalioji meleta (Picus viridis), kuri įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą (LRK). Šiems paukščiams reikalingi brandūs miškai, drevėti medžiai. O miškai, supantys Gulbinų ežerus, yra vieni vertingiausių teritorijų Vilniaus apylinkėse žinduolių faunos atžvilgiu.



Visą schemą galite atsisiųsti čia.

Mažosios suktenės mėgstamos buveinės - drėgnos pakrantės pievos, drėgni miškai - natūraliai nyksta vykstant sukcesijai, kintant hidrologiniam režimui, o ir jos labai jautrios ištrypimui, žolės deginimui.
Pleištinės skėtės lervų ir ovaliosios geldutės buveinė – Riešės upė yra pakankamai stabili save reguliuojanti sistema, mažai ir lėtai kintanti natūraliu keliu, tačiau gali būti pažeista esant stipriai žmogaus intervencijai – įrengiant užtvankas, dirbtinius, dekoratyvinius tvenkinukus, teršiant upę, leidžiant į ją nuotekas.
Riešės upė ir ją supantys drėgni plačialapių miškai bei ežerų pakrantės yra vidutinio retumo buveinė Lietuvoje. Panašių buveinių yra daugiau išlikę Rytų Lietuvoje. Jos unikalumą didina tai, kad tokia palyginti natūrali buveinių ir retų rūšių sistema yra išlikusi tiesioginėje didelio miesto kaimynystėje.