Naujienos

Naujienos

Verkių senkapių archeologiniai radiniai atgyja naujai (II dalis)

2018-07-27

1387 m. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila Verkius, kaip buvusią pagonišką valdą, padovanojo pirmajam Vilniaus vyskupui Andriejui, ir nuo to laiko Verkiai garsėjo, kaip Vilniaus vyskupų vasaros rezidencija. Į šią nuostabiai vaizdingą vietovę atvažiuodavę medžioti valdovai ir kiti aukšti svečiai. XVIII a. pabaigoje Verkiai tapo vyskupo I. Masalskio nuosavybe, o XIX a. viduryje Verkių dvarą nupirko kunigaikštis L. Vitgenšteinas. Ir nors vėlesniais laikais keitėsi dvaro sodybos šeimininkai, praūžė ne vienas karas – iki šių dienų išliko Verkių dvaro architektūrinis ansamblis bei šalia esantys Verkių senkapiai. 1888 m. Verkių senkapius tyrinėjo Eduardas Volteris, 1941 m.Verkiuose aptiktas lobis su XIV-XV a. pradžia datuojamomis monetomis. Didesni archeologiniai tyrimai pradėti tik 1976 m.

Šiandien norime jus supažindinti su 2008 m. vasarą Verkių dvaro teritorijoje vykusių archeologinių tyrimų rezultatais. Tyrimų metu surasti du kapai – vyro ir moters – su gausiomis įkapėmis (XIII-XIV a.). Radiniai perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui. Apie moters kape rastus papuošalus pasakojome pirmoje straipsnio dalyje, o šiandien supažindinsime su vyro kape rastais daiktais. Manoma, kad palaidotas maždaug 40 metų amžiaus vyras, krūtinės srityje rasta žalvarinė diržo sagtis ir diržo apkalai, prie krūtinės segė, maži buvusio apsiausto apkalėliai, odinis kapšas su lietuviškų ilgųjų gabaliukais (vienas jų – falsifikatas, pagamintas ne iš sidabro, o iš vario ir alavo lydinio), skiltuvas, titnago gabaliukų, geležinis pusmėnulio pavidalo skustuvas su medine rankena, ietigalis, geležinis kirvis ir peilis. Manoma, žmogus buvęs iš turtingųjų luomo.

Kirvis, pentinis (geležis)

Kirvio kotas neišlikęs. Kovos kirvių kotai būdavo 60-100 cm ilgio, darbo kirvių kotai – apie 40 cm. ilgio. Kiekvienas kirvis, kaip ir peilis, reikalui esant galėjo būti panaudojamas apsigynimui ir užpuolimui.

Ietigalis, lauro lapo formos (geležis)

Lietuviškų ilgųjųfragmentai  (sidabras, vario ir alavolydinys)

Lietuviški ilgieji – pirmieji lietuviški metaliniai pinigai, dažniausiai sulydyti į sidabro lydinius. Pailgos formos sidabro lydiniai buvo paplitę visame baltų genčių gyvenamajame regione nuo XI a. iki XIV a. pabaigos, kada atsirado pirmosios monetos.

Diržas (sagtis, apkalai) (žalvaris)

Segė zoomorfiniais galais (žalvaris)

Baltų zoomorfinio stiliaus įvaizdžiu buvo pasirinktas roplys, todėl segės galai primena žalčio galvutes. Vėlyvajame geležies amžiuje zoomorfinis stilius išplito visose baltų gentyse. Skirtingos baltų gentys zoomorfinius motyvus interpretavo savitais raiškos būdais

Peilis, įkotinis (geležis)

Medinis ar kaulinis peilio kotas neišlikęs. Šie daiktai yra analogiški Kernavėje randamiems radiniams – visi iš XIII - XIV a. sandūros. Verkių dvaro teritorijoje esantys senkapiai dar mažai ištirti, nėra žinomas palaidotųjų skaičius nei kapinių apimtis. Remiantis archeologine medžiaga, Verkiuose rasti palaidojimai nuo XIII iki XVIII a.

(laukite tęsinio)