Naujienos

Naujienos

Invazinių rūšių augalai ir jų kontrolė Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose

2018-07-05

Svetimkraštės rūšys – organizmai, dėl vienokios ar kitokios žmogaus veiklos įveikę geografinius barjerus ir patekę už gimtojo arealo ribų. Dalis jų išgyvena ir įsitvirtina naujose teritorijose, tačiau auga pavieniui, todėl tokios rūšys neturi ženklaus poveikio vietiniams organizmams. Visgi dalis svetimkraščių augalų sparčiai plinta kolonizuotose ekosistemose, pasiekia itin didelį individų gausumą ir turi ženklų poveikį žmogaus gerovei, vietiniams organizmams, jų bendrijoms ar net ištisoms ekosistemoms. Dėl šio poveikio atsiranda ekonominiai nuostoliai. Tokios rūšys laikomos invazinėmis.

Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose aptinkami invaziniai augalai sudaro monodominantinius sąžalynus, keičia vietinių augalų ir su jais artimai susijusių organizmų bendrijų pobūdį, kelia pavojų saugomoms ir retoms rūšims bei mažina regiono bioįvairovę.

Pavilnių ir Verkių regioninių parkų teritorijose vienas labiausiai paplitusių invazinių augalų – rykštenės (gentis lot. Solidago), kurios atviruose plotuose sudaro tankią, vientisą monokultūrą, dėl ko skursta pievų bendrijos. Palei kelius ir greta žmonių apgyvendintų teritorijų dažnai sutinkami vienametė šiušelė (lot. Erigeron annuus), gausialapis lubinas (lot. Lupinus polyphyllus), raukšlėtalapis erškėtis (lot. Rosa rugosa), kurie taip pat sudaro sąžalynus ir keičia bendrijas. Gausialapis lubinas yra itin agresyvus invazinis augalas. Ant šaknų gyvenančių gumbelinių bakterijų pagalba augalas geba fiksuoti atmosferinį azotą. Augalui suirus ant šaknų sukauptas azotas pasklinda dirvoje, todėl keičiasi dirvožemio struktūra. Ženkliai padidėjus azoto kiekiui dirvožemyje susidaro palankios sąlygos nitrofiliniams (azotamėgiams) augalams (dilgėlėms, avietėms, garšvoms) įsitvirtinti ir suvešėti.

Miško buveinėse, palei vandens telkinius sparčiai plinta net kelių rūšių invazinių sprigių (gentis lot. Impatiens) augalai. Vietomis sudarantys ištisinius sąžalynus, plinta itin agresyviai ir keičia vietines bendrijas, nustelbia miško žolyną sudarančias bruknes, mėlynes ir kitus žemaūgius krūmokšnius.

Iš sumedėjusių invazinių augalų sparčiai plinta uosialapis klevas (lot. Acer negundo), kuris gausiai auga abiejuose regioniniuose parkuose. Dėl savo unikalaus prisitaikymo plisti – sėklų su skristukais ir gebėjimo išaugti net iš menko šakos gabalėlio – šios rūšies medžiai aptinkami upių priekrančių zonoje, greta kelių ir dažnai auga grupėmis.

Būtina paminėti ir bene pavojingiausią žmogaus atžvilgiu invazinį augalą - Sosnovskio barštį (lot. Heracleum sosnowskyi), aptinkamą keliose Pavilnių ir Verkių regioninių parkų vietose ir drastiškai keičiantį vietines bendrijas bei keliantį tiesioginį pavojų žmonių sveikatai. Įdomu tai, kad dėl vaškinio sluoksnio ant lapų herbicidai silpnai veikia arba išvis neveikia suaugusių individų, todėl sudėtinga vykdyti jų gausumo kontrolę dideliuose sąžalynuose.

Dėl Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose sutinkamų invazinių rūšių neigiamo poveikio gamtinėms buveinėms, biologinei įvairovei ir žmogaus gerbūviui šių parkų direkcija imasi invazinių augalų kontrolės: Vilnios šlaituose, šaltiniuotose ir sunkiai prieinamose vietose palei upę, iškasami jauni Sosnovskio barščio augalai, kitose vietose dėl jų gausumo augalai šienaujami, o atokesnėse nuo vandens telkinių teritorijose naikinami selektyviais herbicidais. Kartu su miškininkais vykdomas ir uosialapio klevo naikinimas medžius iškertant, o kelmus nudžiovinant herbicidais.

Vienametės šiušelės, rykštenių bei lubino gausumo kontrolė racionaliai vykdoma nušienaujant pievas prieš pat šių augalų žydėjimo pradžią. Direkcija taip pat vykdo ir intensyvią visuomenės švietimo invazinių rūšių tematika veiklą: viešinama visuomenei suprantama informacija socialiniuose tinkluose, organizuojami pažintiniai žygiai, kurių metu parodomi invaziniai augalai, supažindinama su jų gyvenimo ciklo ypatumais bei aptariamos gausumo kontrolės ir plitimo prevencijos priemonės.

Vykdydama invazinių augalų kontrolę, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija įsigijo efektyvią ir savalaikę kovos su invazinėmis augalų rūšimis priemonę – mobilią aplikaciją, leisiančią greitai ir paprastai registruoti invazines rūšis. Programėlė padės nustatyti invazinių rūšių paplitimą, pažeistas teritorijas, numatyti kovos priemones ir  efektyvumą, greičiau reaguoti į šių rūšių keliamas grėsmes. Po testavimo ši aplikacija bus pristatyta visuomenei ir kiekvienas iš mūsų galės ženkliai prisidėti prie invazinių augalų gausumo kontrolės priemonių įgyvendinimo ir tuo pačiu vietinių bendrijų išsaugojimo.

Invazinių rūšių kontrolė reikalauja ne tik išmintingų sprendimų ir ypatingų priemonių, bet ir išsamių žinių apie kiekvienos rūšies populiacijos sudėtį, poveikį aplinkai ir plitimo būdus.