background

Lenkijos kariuomenės Vilniaus įgulos Antakalnio amunicijos bunkeriai

Bunkerių statyba susijusi su Vilniaus krašto okupacija, kai 1920-10-09 Vilnių ir Vilniaus kraštą užgrobė Lenkijos kariuomenės junginys, vadovaujamas gen. Liucjano Želigovskio. Lenkijos vyriausybė iš okupuoto krašto sudarė tariamai savarankišką valstybėlę - Vidurinę Lietuvą, kuri 1922 m. prijungta prie Lenkijos. 1923 m. Ambasadorių konferencija Vilniaus kraštą pripažino Lenkijai. Neužilgo po to, 1924 m. vasarą, Lenkijos kariuomenės užsakymu pradėta amunicijos bunkerių statyba Antakalnyje, Rasose ir Šnipiškėse, baigta 1926-1927 m.

Antakalnio bunkeriai pastatyti 1924 – 1926 metais. Bunkerių kompleksą sudaro penki bunkeriai su dešimčia įeigų. Vienas bunkerių - dviaukštis. Bunkerius sudaro stačiakampės kameros ir koridoriai pastatyti iš betoninių konstrukcijų. Bunkerius juosia labai siauri tuneliai, arba ventiliacijos kanalai. Netoli yra likęs lauko akmenimis grįstas kelias, ankščiau būta ir siaurojo geležinkelio bėgių. Yra išlikusios rytų, vidurio ir vakarų sargybinės liekanos. Visą komplekso teritoriją riboja 32 gelžbetoniai stulpeliai – riboženkliai.

2008 metais Antakalnio bunkeriai buvo įrašyti į Kultūros paveldo departamento kultūros vertybių registrą, kaip kraštovaizdžio, retas architektūrinis ir inžinerinis objektas.

Taip pat Antakalnio bunkeriai yra įtraukti į „Natūra 2000“ nes šiuose bunkeriuose įsikūrusi viena didžiausių šikšnosparnių žiemojimo vietų pietryčių Lietuvoje. Manoma, kad čia gyvena septynios šikšnosparnių rūšys/