background

Geomorfologiniai draustiniai

Ežerėlių geomorfologiniame draustinyje, kuris užima apie šešis procentus visos Verkių regioninio parko teritorijos, saugoma išsidėsčiusi ištisa virtinė mažų, uždarų, tarpusavyje nesusisiekiančių ežerėlių ir pelkėtų daubų. Termokarstinės kilmės ežerėliai susidarė ledynmečio pabaigoje ištirpus po žeme nugrimzdusiems ledo luitams.


Čia galima stebėti ežerų gyvenimo ciklus: vietoj vienų ežerų, seniai užakusių, rasime tik pievą, kiti – kiek apipelkėję, o keletas dar ir šiomis dienomis mus džiugina savo gausiais vandenimis, vasarą jų pakrantes papuošia puikios vandens lelijos.

Draustinyje plytinčioje kalkingoje žemapelkėje auga tipingieji pelkių augalai: balžuva, spanguolės, kiminai, saulašarės bei aptinkama retųjų augalų – mažasis pataisiukas ir pelkinė lanksva. 1962 m. čia buvo pasodintas ir dėl palankių sąlygų suvešėjęs pajūrinis sotvaras – itin retas pelkių augalas Lietuvoje, aptinkamas tik keliose pajūrio pelkių.

Kryžiokų geomorfologinis draustinis, kaip funkcinio prioriteto zona, įteisintas 2009 m. gegužės 27 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 492 "Dėl Verkių regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plano patvirtinimo" patvirtinus Verkių regioninio parko ir jo zonų ribas. Kryžiokų geomorfologinis draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti raiškų erozinį kompleksą, smulkiais intakais išraižytą Neries upės slėnio dalį. Draustinio teritorija yra 55 ha ploto, visa ji apaugusi brandžiu spygliuočių, vietomis - lapuočių medžių mišku.