Švendras (Typha L.), vėjo iškedentomis burbuolėmis, tapusiomis pūkų kamuoliais, rodo artėjantį pavasarį. Taip ir norisi prisikimšti tų pūkų į pagalvę...

Visą rudenį katės uodegą primenančioje tamsiai rudoje burbuolėje (Amerikoje švendras ir vadinamas cattail) – paprastajame žiedyne – augalas nokino sėklas. Ir štai žiemos antroje pusėje labai smulkios (0,2 mm) švendro sėklos atsipalaiduoja nuo burbuolių ir dėka pūkiškų skristukų nupučiamos vėjo gana toli. Tokiu būdu augalas užima naujas jam tinkamas dumblėtas augavietes, kuriose toliau plinta šakniastiebių pagalba.

Lietuvoje savaime auga plačialapis (T. latifolia L.) ir siauralapis (T. angustifolia L.) švendrai, kurie yra aukštųjų helofitų grupės augalai, beveik neturintys konkurencijos jiems tinkamose paežerių, tvenkinių pakraščių arba silpnai tekančių vandenų buveinėse. Istorinių etnobotaninių šaltinių duomenimis, švendrų šakniastiebiai ir kitos augalo dalys buvo vartojamos maistui, stiebai ir lapai – pynimo gaminiams, stogams. Mūsų laikais augalas žinomas ir kaip vandens biologinio valymo priemonė. Prof. K. Jankevičiaus ir R. Liužino tyrimais nustatyta, kad šie augalai atlieka nuotekų demineralizacijos funkcijas.

Informaciją parengė Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto vyresn. mokslo darbuotojas J. Labokas