Lankytini objektai

Lankytini objektai



Verkių dvaro sodyba
Verkių dvaro sodyba įsikūrusi Vilniaus miesto pakraštyje, gražiame kraštovaizdyje - vienas pakraštys atsiremia į Neries upę, kiti ribojasi su Jeruzale, Naujaisiais Verkiais ir Verkių mišku - ir užima 82 ha ploto teritoriją. Verkių dvaro ansamblį sudaro daugybė išlikusių pastatų ir mažosios architektūros detalių. Visa ši teritorija saugoma valstybės kaip Verkių architektūrinis draustinis. Detalesnį dvaro ansamblio planą rasite schemoje.
Pirmuosius dvaro pastatus - administracinį pastatą - pamatysite važiuodami Jeruzalės gatve. Toliau, tęsdami kelionę Žaliųjų ežerų gatve, privažiuosite centrinę Verkių dvaro ansamblio dalį, kur jus pasitiks atrestauruoti dvaro pastatai, sutvarkyti takai, dvaro parkas, poilsiui įrengti suoliukai, kita infrastruktūra, pastatyti informaciniai stendai, rytinėje oficinoje įsikūrės prabangus restoranas. Nuo įrengtos regyklos atsiveria panorama į Neries upę, Trinapolio bažnyčią, didelius miškų masyvus. Tai jaunimo pamėgta vieta.
Netoli regyklos, Lizdeikos šventyklos vietoje, pastatytas aukuras - tai Baltų tikėjimo ir senųjų papročių puosėletojų pamėgta vieta. Ir šiandien, per tradicines šventes, čia dega aukuro ugnis, atliekamos senovinės dainos, giedamos giesmės, garbinami senieji dievai.
Žemutiniame dvaro parke išlikusi senųjų tvenkinių sistema. Prie jų galima patekti Dvaro gatve arba nusileidus stačiais laiptais, kurie veda į buvusio malūno viršutinę terasą. Nuo seno šie tvenkiniai buvo naudojami žvejybai ir kartu su ežerais jie sudarė dvaro žuvininkystės ūkį. Gyvavimo laikotarpiu tvenkinių paskirtis buvo ir kitokia - komponuojant parką jie buvo planinės kompozicijos centru, buvo skirti pramogai, sujungti tilteliais, skirti plaukioti valtimis, maudytis ar ilsėtis prie jų. Artimiausiu planuojama dalį tvenkinių atkurti ir pritaikyti visuomenės poreikiams.
Verkių dvaro sodyboje ir parke ištisus metus vyksta įvairūs rengniai: koncertai, šventės, gamtinės išvykos, moksliniai tyrimai, seminarai ir konferencijos, parodos ir kiti. Todėl ši vieta miela daugeliui vilniečių ir miesto svečių.
Verkių dvaro parkas
Verkių dvaro parkas lankytojus traukia ne tik savo istorija, bet ir gamta, kuri juosia rūmus iš visų pusių. Stačiuose Verkių kalno šlaituose auga įspūdingi kelių šimtų metų amžiaus, apie 1,5 m kamieno skersmens ąžuolai.Teigiama, jog kadaise čia buvo šventas ąžuolynas - didžiųjų kunigaikščių valda, ilgainiui padovanota Vilniaus vyskupams.
Vėliau šioje teritorijoje, XVIII a. pabaigoje buvo įkurtas dvaro parkas, kurį sudarė žemutinis ir viršutinis parkai. Iš buvusio apatinio ir mažesnio viršutinio prancūziškojo, griežtomis formomis pasižymėjusio geometrinio plano parko šių dienų sulaukė tik aukštutinė dalis, kuri XIX a. anglų parkų dvasia buvo rekonstruota pritaikant peizažinį stilių.
1786 m. viršutiniame parke buvo pastatytos puikios oranžerijos - jose buvo auginami tropiniai ir subtropiniai augalai, parvežti iš Italijos. Joms sunykus, XIX a. viduryje, rekonstruodamas Verkių rūmus kunigaikštis Vitgenšteinas šalia jų įrengė dviejų aukštų žiemos sodą – įstiklintą oranžeriją. Tuo laikotarpiu parkas kiek sumažėjo, bet buvo nepriekaištingai tvarkomas ir prižiūrimas, keleriopai praturtinta dendrofloros rūšių įvairovė, parko lankytojus žavėjo žiemos sodo ir šiltnamių augalai bei puošnūs parko gėlynai, fontanas ir dujiniai žibintai.
Vienas gražiausių kraštovaizdinio tipo, antrasis (po Palangos parko) kompleksinės vertės parkų Lietuvoje, Verkių parkas iki šių dienų, neišsaugojo viso savo buvusio grožio. Dauguma čia augusių retų egzotinių bei vietinių medžių ir krūmų žuvo nuo senatvės arba buvo iškirsti karų, ypač Pirmojo pasaulino, metu. Iš svetimžemių augalų čia dar gausiai išliko Verkių parkui išskirtinumą suteikiančių liepų rūšių įvairovė, beveik seniausiems Lietuvoje prilygstantys maumedžiai, veimutinė pušis, didelė vakarinė tuja, platanalapiai klevai, pensilvaniniai uosiai, berlyninės tuopos, pilkieji riešutmedžiai ir kiti. Parko medynuose ir medžių grupėse vyrauja vietinės paprastosios pušys, mažalapės liepos, paprastieji klevai, auga daug ąžuolų, vinkšnų, kalninių guobų, o terasos šlaituose ir Verknės upokšnio krantuose – eglių bei uosių.
Šiandien Verkių parkas vertingas ne tik kaip kultūros paminklas, bet ir gamtinė vertybė. Daugelis medžių yra pasiekę gamtinę brandą, medynai natūralizavęsi, todėl jie yra tapę daugelio kitų, tame tarpe ir retų augalų, grybų bei gyvūnų buveinėmis. Verkių parko rytiniame šlaite, kuriame gausu senų ąžuolų ir kitų lapuočių, aptiktas Europos mastu retas ir saugomas vabalas - niūraspalvis auksavabalis (Osmoderma eremita), dėl ko teritorija yra įtraukta į europinį saugomų teritorijų tinklą NATURA 2000.
Regyklos

Verkių regioninis parkas negali pasigirti dideliais aukščių skirtumais, kaip Pavilnių, todėl ir kalvų bei reginių gausa. Bet Verkiai garsėja daugybe vandens telkinių ir jų grožiu, kuriais galima pasigrožėti nuo ant Balsio ežero rytinio kranto įrengtos Balsių regyklos. Nuo jos atsiveria vaizdas į Žaliuosius ežerus ir mėlynus jų vandenis bei aplinkui plytinčius miškų masyvus.

Be šios yra dar dvi regyklos: viena Verkių rūmų architektūriniame ansamblyje, dar vadinama Altana. Nuo jos atsiveria platus vaizdas į Neries slėnį, Turniškių mišką, Trinapolio bažnyčią ir Valakupius. Kita atsiveria nuo Staviškių piliakalnio.

                                                                                                                                                   

                                         

View Larger Map

Nuo Verkių regyklos atsiverianti panorama:

Balsių ežero paplūdimys ir rytiniame krante esanti regykla:

:

Kalvarijų Kryžiaus kelias
Kalvarijų Kryžiaus kelias įrengtas miškingame ir kalvotame kraštovaizdyje, stačiais šlaitais ir giliomis raguvomis išraižytame Neries upės slėnyje, traukia Vilniaus gyventojus ir miesto svečius ne tik susipažinti su šios memorialinės vietos istorija, bet ir pailsėti, pasigrožėti gamta. Parkų direkcija pasirūpino jog poilsis šioje vietoje būtų malonus - sutvarkė takus, pastatė informacinius stendus, suoliukus, rodykles. Todėl dabar Kryžiaus keliu malonu pasivaikščioti visais metų laikais.

Vilniaus Kalvarijose kasmet vyksta tradicinės apeiginės šventės. Nuo senų laikų gegužės - rugsėjo mėnesiais Kryžiaus kelyje vykdavo apvaikščiojimai, kurių tradicijos puoselėjamos iki šiol Vilniaus.

Kardinolas Audrys Juozas Bačkis atgaivino daugiau kaip tris amžius gyvavusią, sovietmečiu kiek prigesusią tradiciją lankyti Kalvarijas per Šventosios Dvasios Atsiuntimo iškilmę. Nuo to laiko Kalvarijos vėl tapo Sekminių šventimo arkivyskupijoje centrine vieta - čia vyksta atlaidai, kurių metu Kryžiaus kelias apvaikštomas tris dienas.

Informaciją apie Vilniaus Kalvarijose vykstančius renginius galite rasti šiose internetinėse svetainėse:

Daugiau informacijos apie Kryžiaus kelio istoriją rasite skyrelyje Verkių regioninis parkas/ Kultrūros paveldas/ Vilniaus Kalvarijos, o apie įrengtą jame taką bei tako schemą rasite skyrelyje Verkių regioninis parkas/ Pažintiniai takai/ Kalvarijų Kryžiaus kelias