Gamtos vertybės

Gamtos vertybės



NATURA 2000 parke

Natura 2000 – Europos Sąjungoje esantis saugomų teritorijų tinklas, įkurtas siekiant išsaugoti Europos Bendrijos mastu retas ar nykstančias gyvūnų bei augalų rūšis ir gamtines buveines. 

Daugiau informacijos apie šias teritorijas rasite adresuhttp://www.natura2000info.lt/

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m.balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1 –210 patvirtintą „Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą”, Verkių regioniniame parke išskirtos šios buveinės:

Europos kodas

Pavadinimas

Vertybės, dėl kurių atrinkta vietovė

LTVIN0008

Žaliųjų ežerų apylinkės 

3140 Ežerai su menturdumblių bendrijomis
9010 Vakarų taiga
9020 Plačialapių ir mišrūs miškai
9050 Žolių turtingi eglynai
9180 Griovų ir šlaitų miškai
Plačialapė klumpaitė

LTVIN0010

Riešės upės slėnis

Pleištinė skėtė
Ovalioji geldutė
Siaurasis vertigas

LTVIN0011

Ežerėlių kompleksas

Skiauterėtasis tritonas
Šarvotoji skėtė

LTVIN0012

Neries upės šlaitas ties Verkiais

Niūraspalvis auksavabalis
Europinis plačiaausis

Neries upės šlaito ties Verkiais gamtotvarkos planas patvirtintas LR aplinkos ministro 2007 m. Balandžio 12 d. Įsakymu Nr. D1-211.Kitų Natura 2000 teritorijų planai parengti, tačiau dar nepatvirtinti LR aplinkos ministro įsakymu.

Geomorfologiniai draustiniai

Ežerėlių geomorfologiniame draustinyje, kuris užima apie šešis procentus visos Verkių regioninio parko teritorijos, saugoma išsidėsčiusi ištisa virtinė mažų, uždarų, tarpusavyje nesusisiekiančių ežerėlių ir pelkėtų daubų. Termokarstinės kilmės ežerėliai susidarė ledynmečio pabaigoje ištirpus po žeme nugrimzdusiems ledo luitams.

Čia galima stebėti ežerų gyvenimo ciklus: vietoj vienų ežerų, seniai užakusių, rasime tik pievą, kiti – kiek apipelkėję, o keletas dar ir šiomis dienomis mus džiugina savo gausiais vandenimis, vasarą jų pakrantes papuošia puikios vandens lelijos.

Draustinyje plytinčioje kalkingoje žemapelkėje auga tipingieji pelkių augalai: balžuva, spanguolės, kiminai, saulašarės bei aptinkama retųjų augalų – mažasis pataisiukas ir pelkinė lanksva. 1962 m. čia buvo pasodintas ir dėl palankių sąlygų suvešėjęs pajūrinis sotvaras – itin retas pelkių augalas Lietuvoje, aptinkamas tik keliose pajūrio pelkių.

Kryžiokų geomorfologinis draustinis, kaip funkcinio prioriteto zona, įteisintas 2009 m. gegužės 27 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 492 "Dėl Verkių regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plano patvirtinimo" patvirtinus Verkių regioninio parko ir jo zonų ribas. Kryžiokų geomorfologinis draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti raiškų erozinį kompleksą, smulkiais intakais išraižytą Neries upės slėnio dalį. Draustinio teritorija yra 55 ha ploto, visa ji apaugusi brandžiu spygliuočių, vietomis - lapuočių medžių mišku.
Kraštovaizdžio draustiniai
TURNIŠKĖS KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINIS kartu su Riešės hidrografiniu, įsteigti apsaugoti Riešės upelį ir jo kraštovaizdį, biologinę įvairovę. Daugiau apie Riešę skaitykite skyrelyje Verkių regioninio parko hidrografiniai draustiniai. Turniškė - viena iš Riešės žemupyje atsišakojančių upelio atkarpų. Būtent ji saugoma Turniškės kraštovaizdžio draustinyje. Ant šio upelio kranto yra XIX a. technikos paminklas - Naujųjų Verkių popieriaus fabrikas su inžinerine kanalų sistema.

VERKIŲ ARCHITEKTŪROS DRAUSTINYJE saugomas unikalus Verkių rūmų architektūros ansamblis. Jį sudaro vakarinė ir rytinė oficinos, paviljonas, arklidės, sargo namelis, dvi oranžerijos, įvairūs ūkiniai pastatai, parkas su senaisiais tvenkiniais. Plačiau apie Verkių rūmų ansamblį skaitykite skyrelyje Verkių regioninio parko kultūros paveldas. Savita ir įdomi Verkių rūmų parko tvenkinių sistema. Draustinis taip pat skirtas išsaugoti ir eksponuoti unikalią Lietuvai tipišką Vidurio Europos vidutinių upių slėnių užmiesčio teritorijų gamtos ir kultūros sandūros įvairių epochų raišką, saugant istorinių vietovaizdžių visumą, Neries šlaitų senuosius ąžuolynus, vykdant kultūrinio komplekso išsaugojimo ir atkūrimo, paremto moksliniais tyrimais, apsauginio miškų ūkio veiklą ir pažintinį turizmą.

ŽALIŲJŲ EŽERŲ KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINYJE saugomi ilgi ir gilūs stačiašlaičiai Žaliųjų ežerų dubakloniai (rinos) ir žemiausiose jų vietose telkšantys ežerai. Čia reljefas tikrai įspūdingas. Itin išraiškingas kalvotas tarpuežeris labai vertingas ir biologiniu požiūriu, nes jame gausu į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų, brandūs liepynai ir ąžuolyniniai eglynai, kuriuose auga didelės plačialapių klumpaičių (Cypripedium calceolus) populiacijos. Balsio (Kryžiuočių) ežero, didžiausio ir giliausio Žaliųjų ežerų grupėje, statūs duburio šlaitai, virš vandens iškilęs iki 40 m, beveik tiek pat nusileidžia ir po vandeniu. Šlaituose gausu šaltinių. Bene didžiausias galvosūkis yra žalia Žaliųjų ežerų spalva. Jų vanduo iš tiesų ryškiai žalias, nes požeminiai vandenys, maitinantys ežerus, yra labai karbonatingi.